1894 m. generolui V. P. Dobužinskiui buvo pavesta vadovauti Alytaus Artilerijos kareivinių statybai. Kurį laiką generolas važinėjo iš Vilniaus, vėliau laikinai čia apsigyveno. Jo aplankyti atvykęs sūnus būsimas žinomas dailininkas M. Dobužinskis, pasižvalgęs po Alytų rašė: „Nuvykau tenai rudenį. Ši vietovė mane sužavėjo. Kareivinės buvo statomos amžiname pušyne prie nuostabaus grožio upės, kuri ten suka didelį vingį. Vėliau, kada kareivinės buvo baigtos statyti jas supo ištisas miškas. Žiemą dar sykį buvau nuvažiavęs į Alytų. Tylus miškas, visas apšarmojęs ir apsnigtas, buvo pasakiškai žavus. Vėliau, gyvendamas Peterburge, dažnai bandydavau piešti iš atminties tą romantišką gamtovaizdį.“
Artilerijos kareivinės sudarė didelį, daugiausia, mūrinių statinių kompleksą į pietus nuo miesto ir geležinkelio. Pastatai buvo išsidėstyti abipus kelio (dabartinės Ulonų gatvės), vedančio link Kaniūkų tilto. Pulko reikmėms pastatytas soboras, vėliau – ligoninė, kalėjimas ir aikštė pratimams bei paradams.
Tarpukario Alytuje šiose kareivinėse įsikūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės II ulonų pulkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jose šeimininkavo rusų kareiviai.
Šiuo metu didžioji dalis buvusių kareivinių pastatų priklauso Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui, kai kurie tapę gyvenamaisiais namais.
GPS: 54.384323, 24.048106 (WSG)
Nuotraukų autorė Mingailė Kelminskaitė, senoviniai kareivinių vaizdų atvirukai ir nuotraukos iš A. Antanevičiaus kolekcijos.
Atsiliepimai