Manoma, jog medinė sinagoga dabartinės vietoje buvo pastatyta 1856 metais. Kaip byloja istoriniai šaltiniai: „Tai buvo nedidelis pailgo plano pečiais apšildomas pastatėlis, po vienu stogu glaudęs mokyklą ir rabino butą.“ Projektą ruošė Kalvarijos apskrities architektas, tvirtino Lenkijos karalystės švietimo ir religijos komisija. Toje pat vietoje arba šalia XIX a. pab. pastatyta mūrinė sinagoga. Per 1909 m. ir 1911 m. gaisrus, siaubusius Alytų, sinagoga sudegė. Sinagoga buvo atstatyta 1911 m. pagal buvusios sinagogos projektą. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 m. ji buvo naujai pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Sinagogoje veikė religinė mokykla. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Alytaus sinagoga yra vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų. Ji sumūryta iš gelsvų ir raudonų plytų, netinkuota, dengta dvišlaičiu stogu. Jos planas – netaisyklingas keturkampis, su vakarų pusėje atskirta siaura dviaukšte dalimi, suskaidyta dviem skersinėmis sienomis. Rytų pusėje yra erdvi vienaukštė vyrų salė, į kurią patenkama per prieangį. Sinagogos pastatą iš aplinkos išskiria jos fasadą papuošiantis pagrindinis judaizmo simbolis – plytų mūro Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės su segmentinėmis sąramomis, kurios simbolizuoja Dešimties Dievo įsakymų plokštes.
Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta, tačiau subjaurota. Sovietmečiu buvo pakeista jos paskirtis: pastatas pertvarkytas į druskos sandėlį. Po neseniai baigtos sinagogos restauracijos – ji atgimė naujam kultūriniam gyvenimui – čia įkurtas audiovizualiųjų menų centras: vyksta žymių menininkų parodos, koncertai, mielai laukiami smalsūs lankytojai. Čia parodoje „Šalom, Alytau!“ pristatomas Alytaus žydų gyvenimas tarpukariu. Žydų bendruomenė tuo metu sudarė beveik 30 proc. miesto gyventojų, todėl jų indėlis į miesto istoriją ryškus ir juntamas iki šių dienų. Muziejininkų surinkta medžiaga atskleidžia žydų bendruomenės ekonominę, visuomeninę ir kultūrinę veiklą, pasakoja apie mokyklas, draugijas, holokaustą. Kviečia lankytojus surasti namus, kuriuose gyveno žydai, sužinoti, kokius filmus rodė žydų kino teatrai, išsiaiškinti, kas buvo „namo su liūtukais“ savininkas. Kviečia pažinti žydiškąją Alytaus istoriją ir atrasti šios bendruomenės palikimą šiandienos mieste.
Audiovizualiųjų menų centras dirba:
antradieniais - penktadieniais
9 - 18 val.
šeštadieniais
10 - 16 val.
sekmadieniais ir pirmadieniais centras nedirba.
Kauno g. 9, Alytus
GPS: 54.401036, 24.048025 (WGS)
Nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, Alytaus TIC.
Atsiliepimai