Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė

Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės name 1981 m., minint 105-ąsias dailininko gimimo metines, buvo atidaryta ekspozicija. Nuo 1982 m. A. Žmuidzinavičiaus sūnėnas – žymus Lietuvos teatro istorikas Vytautas Maknys (1907–2003) sodyboje įkūrė A. Žmuidzinavičiaus ir savo tėvo, visuomenės veikėjo Jono Maknicko (1875–1938) memorialinį muziejų. 1994 m. tėvų namus padovanojo Alytaus rajono savivaldybei. Dalyje gyvenamo namo įrengta ekspozicija A. Žmuidzinavičiaus ir jo šeimos atminimui. Tėviškės sodybos kompleksą sudaro: namas-muziejus, klėtis ir tvartas. Visi pastatai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Apie tėvų namus Balkūnuose A. Žmuidzinavičius rašė: „Būdamas sumanus ūkininkas, tėvas negalėjo pakęsti trilaukio ūkio sistemos ir menkų Seirijų laukų ir, man mažam esant, nusipirko viensėdį Balkūnų kaime (tarp Alytaus ir Simno).  Tėvas buvo gana nagingas žmogus. Pagaliau savo trobesius jis pats vienas, paėmęs paprastus darbininkus, perstatė, o trobą tokią pastatė, kad savo dideliais langais, gražiomis gonkomis ir geru kambarių išdėstymu ji galėjo būti pavyzdys Dzūkijos ūkininkams.“
Šeimoje augo 11 vaikų, tačiau pilnametystės sulaukė tik penki – trys sūnūs ir dvi dukros. 
Kaip šių namų šeimininkais tapo Maknickai dailininkas savo prisiminimuose taip pat papasakojo: „Neužilgo trukus, 1900 metais, Alesia už Jono Maknicko ištekėjo ir persikėlė pas savo vyrą į Leipalingį. Tuo metu sesuo Juzė jau buvo mirusi, Mikas gyveno Amerikoje, Petras atlikinėjo prievolę caro kariuomenėje ir nereiškė noro pasilikti tėvų ūkyje. Aš daužiaus po platųjį pasaulį ir siekiau dailės mokslų. Tėvas pasijuto vienas, neišmokėtų skolų smaugiamas, nuo nuolatinių sunkių darbų pavargęs. Tai ir nusprendė jis kviesti žentą į Balkūnus ir perduoti jam ūkį. Motina irgi iš visos širdies tam pritarė.
Maknickas, pardavęs savo žemę ir trobesius Leipalingyje, persikraustė su žmona į Balkūnus. Tėvas jiems užrašė visą ūkį, sau pasilikęs tik bites.
Naujasis šeimininkas su savo žmona tuojau įkibo tvarkyti viensėdžio reikalus. Išmokėjo likusias tėvo skolas, perstatė kai kuriuos trobesius. Vėliau įveisė didžiulį sodą.“
Dailininkas prisiminė ir savo atsisveikinimą su tėvų namais:  „Išskrido jis iš savo lizdo 1891 metais, turėdamas keturiolika metų, į mokslus ir tėviškėn gyventi jau negrįžo. Apsilankydavo jis ten kartais tik kaip mylimas ir laukiamas svečias.“
2013 m. Vilniaus aukcione A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“ buvo parduotas už 185 000 litų (53 623 eurus). Tai buvo brangiausiai kada nors parduotas šiame aukcione paveikslas. Iš viso aukcionuose parduoti penki A. Žmuidzinavičiaus kūriniai už 316 850 litų (91 841 eurą).
Prieš vykstant rekomenduojama pasiskambinti.

A. Žmuidzinavičiaus g. 3, Balkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r.
GPS: 54.379149, 23.881146 (WGS)

Nuotraukų autoriai:  A. Lavrėnovas, L. Valentaitė-Gudzinevičienė.