2024 m. gegužės mėn. Alytaus miesto teatro inicijuoto festivalio „Namai suARTina“ metu buvo ištapytos penkių miesto pastatų sienos. Piliakalnio g. garažų masyvus papuošė Artūras Šimonis (neofresko “Kitapus upės” ir Pijus Čeikauskas “Alytaus legenda”).
Jeigu kada nors kelias prie Alytaus piliakalnio vedė pėsčiomis, jūs tikrai ėjote čia – Piliakalnio gatve. Tik ar pagalvojote, koks kadais gyvenimas čia virė! Tačiau trumpam nusikelkime ten, kur ir veda ši gatvė.
Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. O tu ar jas žinai? Viena iš jų byloja net ir apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.
Piliakalnio gatvė veda ir prie aukščiausio Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto, pastatyto ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama.
Tačiau sugrįžkime į gatvę, kuri mena istoriją, ženklintą ne tik karu, tačiau ir ...meile.
Šiose vietose, kur šiandieną stūkso Garažų masyvai, pažymėti 4 ir 8 numeriais, kadais „rusų laikais“ buvo net 23 pastatai: nuo ligoninės, skalbyklos, Varaunios (daržovių saugyklos) iki pirties, cerkvės bei kepyklos. 4 numeriu žymėtame pastate buvo Sandėlis: medinis, viduje mūryti plytų atraminiai stulpai, pamatas plytų, dengtas gontais, 1 kambarys. 8 numeriu – Kalvė, pastatas mūrinis, pamatas plytų, dengtas skarda, 3 kambariai.
Iki Pirmojo pasaulinio karo visus pastatus eksploatavo carinės Rusijos kariniai daliniai, kurie buvo keičiami rotacijos principu. Kai kurių pulkų kareiviai netgi leisdavo savo laikraštėlius. Viename laikraštėlyje 1906 m. aprašytas kareivių protesto atvejis. Kareiviams tiekiamas maistas buvo labai prasto kokybės, su kirmėlėmis. Neapsikentę kareiviai pagrasino nevykti į pratybas, jeigu nebus pagerinta maisto kokybė.
Paskutinius kelis metus kareivinėse stovėjo pontonininkų batalionas. Jo kariai atlikdavo inžinierinius darbus. Netgi padėjo statyti miesto tiltą. Pagal paskutinį stovėjusį dalinį, šios kareivinės gavo Pontono pavadinimą.
1915-1918 m. kareivinėse buvo dislokuoti Vokietijos kareiviai. Toliau veikė ligoninė.
Lietuvos vyriausybė 1918-11-23 išleido įsakymą dėl kariuomenės sukūrimo. Šiuo įsakymu įkurtas I pėstininkų pulkas Alytuje, pulko vadu paskirtas kar. Galvydis-Bikauskas. Vokiečiams neatlaisvinus kareivinių, kurį laiką pulkas liko Vilniuje. Gruodžio 18 d. pulkas perkeltas į Alytų. Tuo metu pulke buvo 37 karininkai, 2 karo valdininkai, 91 kareivis. Ginkluotę sudarė 240 šautuvų ir 4000 šovinių.
Pulkas įsikūrė Pontono kareivinėse. Kaip prisimena karininkai, atvykus į kareivines, vaizdas buvo niūrus. Stiklai išdaužyti, nėra durų. Praktiškai pirmąją naktį teko miegoti ant grindų. Sąlygos buvo sunkios: trūko lėšų, amunicijos, aprangos, vokiečių kariai trukdė palaikyti tvarką mieste. Sekmadienį per mišias Šv. Liudviko bažnyčios klebonas paskelbė, kad Pontono kareivinėse apsistojo lietuvių kariai, jiems reikia pagalbos. Jau kitą dieną į kareivines patraukė gyventojai su vežimais, jie padėjo apsirūpinti lietuvių kariams.
Po nepriklausomybės kovų kareivinių rajonas buvo perduotas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms. Dalį pastatų perėmė Dzūkų miškų urėdija. Keli pastatai atiteko Alytaus apskrities ligoninei, dar keletas – Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinei.
Iš senųjų kareivinių pastatų šiandieną dar galima pamatyti Piliakalnio g. 10 (pagal seną numeraciją Nr. 25) ir Piliakalnio g. 16c (sena numeracija Nr.8.). Tai mūrinis senosios kalvės pastatas. Sakoma, kad tarpukariu, kuomet veikė ligoninė, jis atlikdavo ir lavoninės funkciją.
Piliakalnio gatvės garažai pastatyti apie 1980-uosius metus, tačiau labai įdomūs faktai... apie kaimynus.
Priešais garažus stovintis medinis dviaukštis namas – pastatytas čia 1961 m. Ilgus metus jis buvo skirtas mechanikos technikumo dėstytojų šeimoms. Namas pagamintas Suomijoje, ir pirmiausia buvo pastatytas Murmanske, Rusijoje. Tuometiniai mechanikos technikumo vadovai suorganizavo šio namo įsigijimą ir atgabenimą į Alytų.
O priešais garažus esantis namas, pats pirmasis Piliakalnio g, mena gražią lietuvaitės Apolonijos ir prancūzų Normandijos-Nemuno pulko lakūno Roger Sauvage meilės istoriją. Kas galėjo pagalvoti!
Nors sovietmečiu apie šią istoriją buvo nutylima, sovietų saugumas netgi visai įmanomais būdais trukdė gauti žinias vienam apie kitą. Prancūzijoje paskleista žinutė, kad Apolonija su dukrele žuvo. Sovietinėje spaudoje taip buvo paskelbta apie Roger Sauvage žuvimą. Lietuvos kino studija netgi sukūrė kino filmą „Markizas ir piemenaitė“, kurios pagrindu tapo ši meilės istorija.
Regis, meilės istorijų mūsų mieste netrūksta – net ir ženklas Alytus-Myliu, kurį sukūrė čia, Pirmajame Alytuje gyvenę broliai Gataveckai, užkodavo žinutę, kurią galite perskaityti, o gal net ir pratęsti... ir Jūs.
Alytaus miesto teatro nuotraukos
.jpg)
Atsiliepimai