Punios šilas (Nemuno kilpų regioniniame parke)

Punios šilas, apglėbtas 19 km ilgio Nemuno kilpa. Biologiniu požiūriu, tai vienas vertingiausių miškų Lietuvoje. Didžiojoje Punios šilo dalyje yra įsteigtas gamtinis rezervatas, kuriame dėl unikalių bei pažeidžiamų gamtinių vertybių išsaugojimo yra ribojamas lankymasis. Rezervatinėje zonoje lankymasis  galimas tik iš anksto suderinus su gamtinį rezervatą prižiūrinčia saugomos teritorijos direkcija bei lydint direkcijos specialistui. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Punios šilo pušis, per 170 metų išaugusi iki 42,5 m aukščio ir 65 cm skersmens. Ji iki 2017 metų buvo laikoma aukščiausia visoje Lietuvoje. Pušis nėra pritaikyta lankymui, kadangi sunkiai prieinama ir yra griežtos apsaugos rezervatinėje zonoje. Įdomu pavaikščioti ąžuolų alėja, kurioje įspūdingesniems medžiams suteikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, netoliese – buvusis „Dainavos“ apygardos partizanų štabo bunkeris. „Žaltės slėnis“ – tai buvusio Smalinyčios kaimo vietoje įkurtas skulptūrų parkas. Įėjimą į slėnį puošia meistriškai išdrožinėti dviejų žalčių vartai. Aikštelės centre iš didžiulio akmens iškaltas akmeninis aukuras, kurį saugo vaidilutės bei senovės lietuvių dievas Perkūnas. Virš Nemuno upės pakilęs 62 m, apaugęs medžiais ir krūmais stūkso Panemuninkų skardis.
Punios girininkijos administracijoje galima aplankyti Punios šilo girininkijos miško muziejų (tel. +370 687 20859), užsisakyti ekskursijas. Punios šilas priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui.

Čia yra įrengta Punios šilo 8 km kraštovaizdžio draustinio pažintine trasa. Įdomu tai, kad vienas iš trasos objektų buvo atrastas tik 2015 metais. Toks slapukas yra Panemuninkų piliakalnis. Taip pat pamatysite ir kitoje Nemuno pusėje esantį garsųjį Punios piliakalnį. Panemuninkų skardžio viršūnę su ąžuolų alėja Nemuno pakrantėje jungia naujai įrengti laiptai, o įspūdingas raguvas lengviau įveikti padės nutiesti lieptai. Paskutiniai 4 trasos kilometrai vingiuoja ties Punios rezervato ir Punios kraštovaizdžio draustinio riba. Rezervatą ženklina įspėjamieji ženklai, balandis ypač jautrus paukščių ir gyvūnų veisimosi metas, tad jiems reikalinga ramybė.
Trasą žymi raudonos rodyklės ant medžių kamienų ir žalios rodyklės ant stulpų, bet jūsų patogumui pateikiame ir žemėlapį, kuris pasiekiamas adresu https://bit.ly/Puniostrasa. Nuskenavus QR kodą, žemėlapis tampa interaktyvus ir galima sekti savo buvimo vietą trasoje. Automobilį siūlome palikti prie Punios girininkijos miško muziejaus, o žygiuoti pradėti nuo stendo apie sengirę Nemuno gatvės pabaigoje.
Išsami informacija - spausti ČIA.

SVARBI INFORMACIJA LANKYTOJAMS!
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 467 patvirtinus Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūrą padidėjo Punios šilo gamtinio rezervato plotas, išskirtos gamtinio rezervato griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos.
Pietrytinėje Punios šilo dalyje šalia Nemuno upės, kurioje daugiausia lankytinų gamtos ir kultūros paveldo objektų, išskirtas Punios šilo kraštovaizdžio draustinis. Jame saugomas išraiškingo reljefo miškingą kraštovaizdis su čia esančiomis vertingomis gamtinėmis buveinėmis, retomis organizmų rūšimis bei gamtos ir kultūros paveldo objektais.
Punios šile lankytojai gali laisvai lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.
Šiuo metu lankymasis mokomaisiais ar pažintiniais tikslais Punios šilo gamtiniame rezervate galimas tik turint Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos pritarimą ir lydint regioninio parko direkcijos darbuotojui. Už savavališką lankymąsi gamtinio rezervato griežtos apsaugos režimo zonoje, kurios ribos pažymėtos natūroje, yra taikomos administracinio poveikio priemonės (bauda nuo 30 iki 430 Eur).

Nemuno g. 82, Panemunininkų k., Alytaus sen., Alytaus r.
GPS: 54.506515, 24.037903 (WGS)
Leidinį apie Alytaus krašto gamtos objektus galite rasti čia.

Nuotraukų autoriai: R. Jakaitis, M. Kelminskaitė.