Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos istoriją. Šalia mečetės įrengta instaliacija, kuri į vieną darnų kūrinį susijungia tik žiūrint iš tam tikro kampo, taps dar vienu turistų lankomu objektu Alytaus rajone.
Instaliacija Raižiuose pastatyta bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus (1942–2021 m.) vaikų Manto Makulavičiaus ir Daivos Garkavenko iniciatyva. D. Makulavičius aktyviai dalyvavo Raižių musulmonų religinės bendruomenės veikloje, inicijavo pertvarkas, remontus mečetėje bei bendruomenės name, taip pat finansavo šiuos darbus ir veiklą. Instaliacijos autoriai Vilija Biekšaitė ir Vytautas Biekša.
Šalia Raižių mečetės pastatytų „Totorių vartų“ lankytojas nuskaitęs QR kodus gali susipažinti su Lietuvos totorių istorija ir bendruomene, Raižiais, išgirsti autentiškus totorių pasakojimus. Atskiros instaliacijos dalys, atsistojus tam tikrame taške, susijungia ir sudaro vartų vaizdą.
Instaliacijos atidaryme dalyvavusių svečių nuomone, tai yra viena konceptualiausių meno instaliacijų ne tik apie Lietuvos totorius, tautines mažumas, bet ir apskritai iš visų, kokias yra matę pastaruoju metu. Ši instaliacija simbolizuoja ne tik totoriams brangius simbolius, bet ir Lietuvos totorių istoriją ir papročius.
Raižiuose – totorių musulmonų dvasinis centras
Istoriniuose įvykiuose Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką. Tai viena lojaliausių Lietuvoje gyvenančių tautų, kurie ištikimybę valstybei įrodė ne vieną kartą. Alytaus rajone įsikūrusio Raižių kaimo istorija siekia tuos laikus, kai Vytautas Didysis apgyvendino Lietuvoje chano Tochtamyšo vadovaujamus totorius. Manoma, kad dabartinio Raižių kaimo pavadinimas kilo iš totorių Raiževskių giminės. Raižių kaime iki šiol gyvenantys totoriai puoselėja savo tradicijas, islamo religiją.
Raižiai jau ne vieną amžių yra Lietuvoje gyvenančių totorių musulmonų dvasinis centras. Iš šio miestelio kilę nemažai žymių totorių, vėliau įvairiais pasiekimais garsinusių ne tik savo kraštą, bet ir Lietuvą. Čia esanti mečetė – vienintelė Lietuvoje, veikusi net ir sovietų okupacijos metais. Į Kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Raižių mečetės istorija prasideda 1889 m. Yra žinoma, jog tuomet ji buvo atidaryta. Vėliau mečetė ne kartą atnaujinta.
Raižių totoriai, norėdami įamžinti bendrą lietuvių ir totorių istoriją, 2010 m. ties gyvenviete, greta kelio Norgeliškės–Butrimonys, pastatė paminklą Vytautui Didžiajam (aut. Jonas Jagėla). 2009 m. į būsimojo paminklo pamatus buvo įleista kapsulė su laišku ateinančioms kartoms, kurioje surašyta informacija apie Žalgirio mūšio svarbą, kunigaikštį Vytautą Didįjį bei totorių atsikėlimo į LDK bei jų gyvenimo Lietuvoje istorija. Taip pat prie mečetės įrengti du saulės laikrodžiai. Vienas jų rodo vietos laiką, kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.
Saulės laikrodžius sukūrė ir padovanojo Jonas Navikas.
Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Tai buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje.
Atsiliepimai