„(Ne) archeologų aptikti radiniai“ – pirmą kartą Dzūkijoje šiai temai aktualizuoti parengta paroda (+SEMINARAS)
Ar į muziejų rinkinius archeologiniai radiniai patenka tik po archeologinių tyrimų? Ar patys esate aptikę archeologinių radinių ir ar žinote kaip elgtis juos radus?
Nuo seno žmonės žemėje atrasdavo įvairių istoriją menančių dirbinių. Skirtingais laikais archeologiniai radiniai buvo interpretuojami labai skirtingai ir jų likimas dažnai buvo netikėtas. Kadaise prie Rumbonių piliakalnio (Alytaus r. sav.) aptiktos sukabintos žalvarinės grandys, Seiliūnų kaimo (Lazdijų r. sav.) ribose rastos IV–V a. antkaklės bei apyrankės vadintos milžinų žiedais. Kaukų (Alytaus r. sav.) piliakalnio prieigose aptiktas akmeninis kirvukas vietos ūkininkui tarnavo kaip amuletas gelbstintis nuo mirties, o prie Ėglinės (Suvalkų apskr., Lenkija) piliakalnio rastus metalo radinius ūkininkai perdirbdavo į pasagas arba kitus reikalingus įrankius. Kartais radiniai patekdavo į privačias istorijos mylėtojų kolekcijas ir tik nuo XIX a. – į muziejų rinkinius.
Iki šiol nemažai mūsų krašto istoriją menančių archeologinių radinių aptinkama atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius. Dalis jų randama vykdant ūkinę veiklą, dalis – ieškant metalo dirbinių susibūrus į klubus. Radiniams patekus į paveldosaugos institucijas ir muziejus jie tiriami bei pristatomi visuomenei.
Pirmą kartą Dzūkijos krašte šiai temai aktualizuoti parengta paroda „(Ne) archeologų aptikti radiniai“. Joje pristatomi Alytaus kraštotyros muziejuje ir Merkinės krašto muziejuje saugomi Alytaus apskrityje atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius aptikti įvairių laikotarpių radiniai. Parodoje eksponuojami ir archeologiniai radiniai iš Cigoniškių k. (Alytaus r. sav.), rasti metalo ieškikliais ir radimo vietose vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Šie artefaktai, kaip ir Netičkampio k. (Marijampolės r. sav.) atsitiktinai rasti bronziniai kirvukai, atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Dalintis nuoroda el. paštu